Artėjanti A lyga: „Atlantas“ prieš Šiaulius

Sveiki kas dar nepasmerkėte už pusmečio tylą. Šiandien pradedu savaitės rašinėlių ciklą, skirtą savaitgalį startuosiančioms A lygos pirmenybėms.
Kiekvieną dieną skirsiu dviems komandoms, o pradėsiu nuo pirmose rungtynėse išbėgsiančių - „Atlanto“ ir Šiaulių FC.
Rezultato spėlioti gal nesiryšiu, nes vis tik pagrindinis klausimas - ar „Atlanto“ žaidėjai pasirodys tose rungtynėse. Taigi, apžvelgsiu tik oficialiai žinomas pasiruošimo detales.

Klaipėdos „Atlantas“

Vienintelė A lygoje dar galinti žaisti komanda pernykštį sezoną baigė tik per sukąstus dantis - atlyginimų kiek suprantu niekas jau senokai negavo, rezultatai kartkartėmis buvo labai gėdingi, vartuose stovėjo žmogus, kuriam dabar jau priklauso vyriausio nuo 1990 m. žaidėjo rekordas, bet iki lapkričio komanda ištempė.
Tarpsezoniu „Atlantui“ norimos licencijos niekas nedavė, tačiau į A lygą išimties tvarka įleido. Tuo metu buvo pranešinėjama apie grandiozinį klubo atgimimą, vėliau jau buvo šnekos apie visišką žlugimą, po to dar apie kitokius atgimimus bei klubo perėmimus, bet vis dar niekas neišsisprendė ir žaidėjams rungtyniaujant netgi tenka slapstytis nuo klubo  valdžios. Tiesa, daug slapstytis neteko, nes ruošiantis sezonui tebuvo sužaistos dvejos rungtynės - sausio gale lygiosiomis baigėsi rungtynės prieš „Metalurgs“, o kovo 3 d. kiek netikėtai 3:0 nugalėtas „Tauras“.
Nors kalbų skelbta visokių, apie jokias oficialiai pasirašytas sutartis nepaskelbta, taigi sunku kalbėti apie žaidėjų ir trenerių kaitą. Jei kas nors išsispręs, galima tikėtis, jog komandą treniruos A. Narbekovas ir žais bent keletas nesilpnų žaidėjų, neradusių vietos kituose klubuose. O jei finansiniai reikalai nebus išspresti, aikštėje geriausiu atveju matysime Vacys Lekevičių vartuose ir keletą moksleivių bailiai lakstančių po aikštę.
„Atlantui“ tai bus 27-as sezonas aukščiausioje lygoje (pirmas aukščiausios lygos sezonas Klaipėdos „Granitui“ buvo 1961-1962 m.).

Šiaulių FC

Šiaulių komanda sezonui ruošėsi gerokai rimčiau nei klaipėdiečiai, taigi čia galima prirašyti ir daugiau statistikos.
Viso Šiauliai besirengdami sezonui nuo sausio 27 iki kovo 3 d. sužaidė 9 rungtynes, pralaimėjo tik du kartus - minimaliais skirtumais Jelgavai ir „Nevėžiui“, pelnė 30, praleido 12 įvarčių, įvarčių nepelnė tik paskutinėse rungtynėse. Varžovai pasirinkti ne itin stiprūs, bet gan įvairūs - tik trys komandos iš Lietuvos, o kitos iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos.
Daugiausiai įverčiu prieš sezoną mušė Artūras Rimkevičius (8), Igors Kozlovs (7) ir Santiago Casanelli (5).
Lyginant su kitomis A lygos komandomis, Šiauliai keitėsi gana nežymiai. Liko tas pats trenerių štabas (ne į temą – kaip tyčia šiąnakt kažkas futbolinis.lt parašė įdomų komentarą apie D. Kančelskį „Tokio slykstaus zmogaus dar nebuvau mates ..“ ir pan.), išėjo šešetas žaidėjų:

• saugai
• Edvardas Pšelenskis,
• Paulius Janušauskas (perėjo į Vilniaus VMFD „Žalgirį“),
• Saša Kolić.
• vartininkas Tadas Simaitis išvyko į Rumuniją, 
• puolėjas Gocha Tvildiani.
• ir Giga Jeladze.

Atėjo irgi nedaug žaidėjų:

• gynėjas Intars Kirkchners,
• rinktinės duonos prieš dešimtmetį ragavęs saugas Marius Bezykornovas,
• iš FBK atvykęs saugas Andrius Bartkus,
• argentinietis puolėjas Santiago Casanelli (prieš tai žaidęs mėgėjiškose komandose), bei
• vartininkas Paulius Pocius (iš Gargždų „Bangos“).

Šiaulių komandai tai bus jau 30 sezonas aukščiausioje lygoje (pirmą kartą Šiaulių „Tauras“ į aukščiausią lygą apteko 1972 m.), 8-as sezonas be iškritimo. Nors komanda ankstesniais pavadinimais yra iškovojusi įvairių spalvų medalių, paskutiniai medaliai gauti beveik prieš 30 metų ir atrodo šiems metams kova dėl medalių deklaruojama tik simboliškai, didesnių pastangų ta linkme nesimato.

Lietuvos futbolas šiemet

Kadangi suprasdamas dienoraščio nepopuliarumą vis rečiau įsijungiu vidinę motyvaciją naujiems įrašams, nuo paskutinio įrašo prisikaupė keletas minčių. Taigi apie viską po žiupsnelį.

Šiemet „uždirbti“ UEFA koeficiento taškai

Komentaruose mačiau prašymus ir net maldavimus suskaičiuoti šiemet „Ekrano“ uždirbtus taškus Lietuvos reitingui (kuris savo ruožtu svarbus dalinant vietas UEFA varžybose bei skaičiuojant kiek komandų nuo kurio etapo pradės). Taigi, neskaičiuosiu, nes tai jau padaryta viename gerame puslapyje - Lietuva pagal surinktą 1,000 koeficiento tašką šiemet buvo 41 vietoje tarp visų šalių (čia kaip žinia tik Europos šalys), tik nežymiai pralenkė visokias Albanijas, Maltas, bet pralenkė ir Latviją su Estija. Sumuojant paskutinių penkių metų koeficientus (kas daroma skaičiuojant 2012 metų koeficientą) Lietuva su 6,875 taško yra 34 vietoje, tačiau visai realu kad Slovėnija mus dar aplenks (jie turi 0,001 taško mažiau, bet Mariboro NK dalyvauja Europos lygos grupės varžybose).


Skaičiuojant atskirų klubų pasiekimus, daugelis jau tikriausiai suskaičiavo, kad „Banga“ ir „Tauras“ prie koeficiento neprisidėjo niekuo, „Sūduva“ užsidirbo tik 0,5 taško, o „Ekranas“ su 3 pergalėm ir 1 lygiosiomis uždirbo 3,5 taško. Viso ir gaunasi 4 taškai, kuriuos padalinus iš dalyvavusių komandų skaičiaus gaunasi 1,000


Rinktinė


Rinktinės pasirodymo EČ atrankoje komentuoti negaliu, bet reikia pastebėti kad rinktinė įvarčius mušė labai stabiliai - žaisdami su 1-2 vietas grupėje užėmusiomis komandomis lietuviai kiekvienose rungtynėse pelnė lygiai po vieną įvartį, tačiau žaidžiant su Lichtenšteinu ir Škotija pelnydavo lygiai po 0 įvarčių. Bus dar vienas argumentas kitąmet prieš rungtynes su Lichtenšteinu teigiant, kad lietuviams geriau sekasi žaisti su daug stipresnėm rinktinėm.



Besibaigiantis sezonas


Jau pasibaigus II lygos pirmenybėms Lietuvos futbole galima įžvelgti ir teigiamų dalykų - abiejų II lygos zonų varžybas laimėjo komandos, kurios veikiausiai papildys I lygą ir nebereiks federacijai ieškoti kas ten galėtų žaisti. Pietų zoną laimėjo tradicijų turinti Vilniaus „Polonijos“ komanda, kurį laiką tūnojusi VAFF'e. II vietoje liko vienintelis Kaišiadoriuose likęs ri,tesnis klubas „Savingė“ (perspektyvesniais atrodę „Baltai“ pasitraukė sezono viduryje), kuris tikriausiai irgi kitais ar dar kitais metais bandys laimę I lygoje. Vakarų zonoje labai užtikrintai 1 vietą užėmė Palangos FK, laimėję visas rungtynes ir parodę, kad II lyga jiems per prasta, reikia tik tikėtis, kad tai nebus vienadienis projektėlis (vis tik Palanga niekada neturėjo rimtesnės komandos). 


Netrukus baigsis ir I lyga, kur tikriausiai nugalės REO, kuriems tereikia laimėti 2 likusias rungtynes prieš lentelės dugną prilaikančias komandas. Taigi ir į A lygą turėtų keliauti ši dėl pavadinimo neapsisprendžianti komanda (galėtų pasivadinti Vilniaus „Paranojine Šizofrenija“). Iš A lygos tikriausiai niekas nebus išmestas, tiesiog susijungs Klaipėdos komandos ir taip atlaisvins vietą REO.


A lygoje dar neaišku kas ką laimės (išskyrus 4 paskutines vietas), bet paaiškėjo, kad atkuriama NFKA ir net surastas rėmėjas, bet pagal neoficialiai įvardijamą rėmimo sumą keisis tik lygos pavadinimas, kažkokių didesnių pokyčių tikėtis neverta.

Platusis kompiuterinių paslaugų tinklas

Šiandien gavau G. Kalinausko knygą „Futbolas Sūduvos krašte 1921-2011“ (didelis ačiū ponui pop už tai). Šiek tiek pavartęs knygą, joje radau vieną įdomią frazę - „Plačiu kompiuterinių paslaugų tinklu geriau nesinaudoti, nes jame teikiama daug klaidingos informacijos“ (spėju kad čia turėtas omenyje internetas :) ) ir dabar nesuprantu ar čia reiktų įsižeisti ir daugiau nieko nedaryti futbolo enciklopedijoje, ar tiesiog ignoruoti šį komentarą (nekreipiant dėmesio į tai, kad G. Kalinauską vertinu kaip bene vienintelį tikrą istorinės Lietuvos futbolo statistikos puoselėtoją).
Kad ir kaip autorius begalvotų ir kad ir koks kuklus aš būčiau, vis tik manau kad futbolo enciklopedijos „kompiuterinė paslauga“ po šitiek metų tikslinimo ir pildymo pateikia labai tikslią šiuolaikinio lietuviško futbolo statistiką, tikslesnę bei detalesnę už daugelį laikraščių. Taigi, šiame įraše išsiliejęs galvoju geriau tęsiu toliau futbolinis.lt pildymą ir tobulinimą, gal po kokių 10 metų ir G. Kalinauskas pripažins, kad su duomenų baze dirbti patogiau, nei su šūsnimi sąsiuvinių.

O kad jau užsukau į šį dienoraštį, užsiminsiu apie nuo vakar kirbančias mintis iš pagrindų perdaryti manostadionas.lt - padaryti svetainę ne pranešimų apie rungtynes įrankiu, bet pagalbine informacine priemone stadionų lankytojams. Tikiuosi greitai pavyks neinvestuojant labai daug laiko padaryti prototipą, o po to jei bus naudojančių, galima bus ir plėsti idėją bei iki kito sezono ištobulinti. Šį kartą detalėmis neplanuoju dalintis iki pat pirmosios versijos, taigi sekančio įrašo gali tekti lukterėti.

SFL žaidėjų amžius

Kažin ar ši tema bus kam nors įdomi, bet tai vis tik mano dienoraštis, taigi tuo naudodamasis „garsinu“ savo mintis.

Taigi, pastaruoju metu vis mėginu spėti paskui futbolo įvykius - sukelti įvairių lygų pirmos metų pusės statistiką į futbolo enciklopediją. Tuo pačiu suvedinėju ir SFL pirmo rato statistiką, kurią bevesdamas pastoviai randu žaidėjų amžiaus neatitikimų (kai to paties žaidėjo gimimo data pernai buvo 1991 m., šiemet jau pakeista į 1992 ar 1993). Tai daroma dėl vis dar SFL nuostatuose esančio punkto apie 18 metų amžiaus ribą žaidėjams, o šį punktą komandos apeina tiesiog pasendindamos savo jaunuosius žaidėjus.
Šitą „klastojimo“ faktą žinojau ir anksčiau, bet pažiūrėjus į to „klastojimo“ mastus vis labiau nesuprantu kam mėgėjų lygai reikalingas amžiaus apribojimas? Ypač jei tas nuostatų punktas yra niekinis - vis tiek į jį žiūrima pro pirštus.

Pasakysite - koks gi man skirtumas? Bet man skirtumas yra - nuo to jų apribojimo ir iš to sekančių „klastojimų“ vis reikia taisyti įrašus futbolo enciklopedijoje.
Šiandien jau teko pataisyti kelioliką įrašų, tai specialiai pažiūrėjau, kad pasirodo pernai buvo bent pora reguliariai žaidusių penkiolikmečių, o ir šiemet žaidžia bent keletas septyniolikmečių (tiesa, SFL duomenų bazėje jie yra aštuoniolikmečiai, jų tikslesnį amžių esu radęs kituose šaltiniuose).

Tai tiek skundų, grįžtu prie darbų :)

Ar verta analizuoti lankomumo kitimus metų eigoje?

Kadangi vakar pasidariau galimybę žiūrėti atskirų sezonų lankomumo kitimo grafikus, šiek tiek pamėginau analizuoti. Deja, galiausiai supratau, kad man trūksta žinių apie lietuvišką futbolą įtakojančias aplinkybes, tai analizė nesigavo labai kokybiška.

2011 m. A lyga

Pirmiausiai pradėjau nuo šių metų A lygos lankomumo (žr. dešinėje) - aiškiai matosi, kad pirmame ture lankomumas buvo pakenčiamas (apie 800 per rungt.), vėliau tris turus laikėsi apie 500 žiūrovų lankomumo vidurkis. Jei gerai pamenu, tuose turuose komandos dar žaidė ne savo stadionuose (maniežuose ir Gargždų stadione), taigi čia viskas paaiškinama. Vėliau laikėsi Lietuvai įprastas kiek mažiau nei 1000 žiūrovų vidurkis, o prieš vasaros pertrauką žmonės tikriausiai išvažinėjo po sodus ir 16-18 turuose lankomumas krito perpus.

2010 m. A lyga

Iš 2010 m. A lygos grafiko nieko gero išskaityti nepavyko - kartą vidurkis buvo labai aukštas (rodos dėl akcijinių rungtynių Panevėžyje), dar poros turų lankomumo vidurkis viršijo 1000, bet šiaip lankomumas sezono eigoje labai šokinėjo, labiau krito 8-9 turuose, 15-16 turuose (čia veikiausiai ir vėl prieš vasaros pertrauką), o žemumas pasiekė 25-26 ir 27 turuose (vid. apie 300 žmonių per rungtynes).

2009 m. A lyga

2009 m. sezono pradžioje lankėsi vidutiniškai daugiau žmonių nei vėlesniais sezonais ir bent 9 turuose vidurkis viršijo 1000, bet ir vėl matomas lankomumo kritimas 10-11 turuose bei ypatingos žemumos 25 ture (pati spalio pradžia).


2008 m. A lygos sezono pirmuose 10 turų matėsi stebėtinas pastovumas - lankomumas labai tolygiai mažėjo. Bet po to prasidėjo anomaliniai šokinėjimai ir nesimato jokio panašumo į  2009-2010 m.

2008 m. A lyga

2007 m. A lyga

Nelabai įdomus ir 2007 m. sezonas, o štai 2006 m. sezone aiškiai matosi, kad pradžioje dar lankomumas laikėsi apie 900-1000, bet veliau smuko ir antroje sezono pusėje neviršijo 750, o 32 ture buvo žemesnis nei 200 žiūrovų per rungtynes.

2006 m. A lyga

Lankomumo kritimas matosi ir 2005 m. sezone (nors ir ne toks ryškus):

2005 m. A lyga

Visai įdomus 2004 m. sezonas - kai sezono pradžioje ir pabaigoje lankomumas viršijo 2000 žiūrovų per rungtynes, tačiau atmetus tuos išsišokimus, viskas standartiškai - pirmoje sezono pusėje 900-1000 žiūrovų, antroje pusėje - 400-600.

2004 m. A lyga

Vos ne priešingas grafikas 2003 m. - sezono pradžia ir pabaiga blankoka, o nuo 3 iki 20 turo lankomumo vidurkis buvo visai neblogas (lietuviškais mastais). 2002 m. grafikas lyg kardiograma, panašus ir 2001 m. grafikas, 2000 m. aukščiaus turo vidurkis - tik 950 žiūrovai (likusiuose turuose - nuo 100 iki 600). Bet šių grafikėlių jau čia nebedėsiu kad per daug galvos nekvaršinti ir interneto jums neužkrauti. Smalsesni atras kaip tuos grafikus pažiūrėti per futbolinis.lt, o kitiems pateiksiu nuorodas pagal pageidavimą.